prigerti

prigerti
prigérti, prìgeria, prigė́rė 1. intr., tr. geriant prisisotinti: Karvės kad prigė́rė! Pc. Prigėrė kaip krupis pieno Pp. Erkė neprigėrusi nepaleidžia kailio M.Valanč. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigė́rę LB272. | Jis prigėrė (pritraukė) trykšlę vandens ir paleido man į akis Lš. | prk.: Vai aš prigėriau, mano močiute, vis gailių ašarėlių (daug verkiau, prisiverkiau) BsO75. | refl. intr., tr.: Erkė neprisigėrusi nenukrinta nuo kailio TŽV607. Prisigė́riau pilną burną vandenio Slm. 2. intr. pasigerti: Ne, nebe pirmykštis – jis nebeprigerdavo apvirstinai Vaižg. Nupirksiu degtinės ir tau duosiu lig prigeriant Žem. Prigėręs buvo per aramą kartą (labai) Šts. Prigėręs be savo vardo Šts. Kad prigeria, tartumbei drignių priėdęs, o kad pagirioms – nei šaltą vandenį nesumaišąs (girtas jis labai triukšmauja, o pagiriodamas ramių ramiausias) B. | refl.: Jei tik grašis kišenėje, tai ir prisigeri, o kaip tik prisigeri, taip ir pakvaišti I.Simon. Turgaus dieną daug kas prisigerdavo Sd. Jis, visiškai prisigėręs, arklius varė zovada Kel1936,60. Iki akių prisigėręs Krz60. Prigėrusis tyčiojusis iš vargstančių S.Dauk. Velnių prisigė́rė ir dūkiuoja (girtas keikiasi) Km. 3. intr. paskęsti: Prigė́rė, kad jam prigérti buvo Rm. ^ Ne tas prigeria, kurs nemoka plaukti, bet tas, kurs moka Sln. Kartais ir šaukšte galima prigerti Lš. 4. intr. nuo lietaus, drėgmės sunykti, supūti: Bulbės čia veik visuomet prigerdavo P.Cvir. Žemi laukai – kone kasmet vasarojus prìgeria Slm. Prigė́rė miežiai – iš dviejų pūrų puspūrę pakūlė Š. 5. intr. primirkti; prisisiurbti, prisisunkti: Medis vandens prigė́ręs, t. y. įžlugęs J. Rakandai prigeria dulkių rš. | prk.: O kaip tu suprasi žmonių valdžią, kad tu liokajaus kvapo prigėręs rš. | refl.: Žemė neseniai po lietaus drėkos prisigė́rus Prn. Šikšna deguto prisigėrus Dl. Šalčio prisigė́rus kaldra Rm. | prk.: Prisigėręs puikybės rš. Merga fanaberijos prisigėrus Lp. Namai tie prisigėrę klastos ir išdavimo V.Kudir. Ir tu buvai jų dvasios prisigėręs J.Jabl. Kartėlio prisigėręs, slinko jis per pelkėtą, mišku apaugusią šalį Vaižg. ^ Ko puodas prisigėręs, tuo ir šukės atsiduoda Vlkj. 6. intr. pritraukti, prikvėpuoti, priuostyti: Kad prigė́riau dulkių Lnkv. Jei kas daug dūmų ar garo yra prigėręs, tas tuojaus laukan tur eiti S.Dauk. | refl.: Čiaudi kaip tabokos prisigėręs Šd. 7. intr. prilesti: Vasarą bepiga ir paukščiam – prigeria grūdų, uogų Trgn. \ gerti; antgerti; apgerti; atgerti; įgerti; išgerti; nugerti; pagerti; pargerti; pergerti; pragerti; prigerti; sugerti; užgerti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • prigerti — prigérti vksm. Prigėriau pieno iki sóties …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prilakti — prilàkti, prìlaka, prìlakė 1. intr., tr. lakant prisisotinti: Šuo prilãkęs išėjo J. ^ Ar šuo ilgai los, vandens prilakęs? KrvP(Šll). | refl. K: Anasis (šuo) prisilaks, kad net išpurps Pč. 2. tr. lakant užteršti, prižagti: Neleisk šunies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisprogti — Rtr 1. tr. sprogstant prikristi: Prisprogsta valgis [žiežirbų] K. 2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti. 3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais). 4. tr., intr. K, M, L, NdŽ, Slnt, Lz menk. daug privalgyti, prigerti, priėsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgerti — apgerti, àpgeria, apgėrė 1. tr. nugerti iš viso indo, prižagti: Vieno žmogaus apgerto pieno nebenori kitas gerti rš. 2. tr. geriant (ppr. svaigiuosius gėrimus) kam nuostolį padaryti; daugiau išgerti už kitą: Aš jį apgėriau, apėdžiau, reiks jį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priburbuliuoti — 1. intr. burbuliuojant prigerti: Luotas menkas, gali apvirst, ir priburbuliuotai Rdš. Nelįsk į Šešupę, da priburbuliuosi Alk. | Mano bulvės priburbuliãvo Žal. 2. intr. daug prigerti: Veršiukas priburbuliãvo ir dabar stovi išsiskėtęs kap erkė Gs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • primaukti — primaũkti, ia, prìmaukė 1. tr., intr. godžiai prigerti (dažniausiai svaiginamų gėrimų); privalgyti: Mano tas vyras, įlindęs į kamarą, kad prìmaukė alaus iš viso kubilo Jnšk. Prìmaukė prìmaukė, nuėjo į daržinę ir miega Pc. Primaukiau pieno –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pripampti — 1 pripam̃pti 1. intr. Smn, Als išsipūsti, išsiplėsti: Jos pilvas jau pripam̃pęs nuo žirnių J. Šėmikę nebegyvą radau: pripampusi kaip statinė, kuo nesprogsta Žem. Pripam̃pus karvė Dkš. Teip pripam̃pus mūsų žaloja, gal daug ėdė dobilų Ds. Tupi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pripusti — pripùsti 1. intr. NdŽ ištinti, išsipūsti. ║ prk. patvinti: Vaje, kap priputus upė! Šlk. 2. intr., tr. menk. privalgyti, priėsti, prigerti: Teip pririjau, priputaũ, kad net slabna Brž. Priputaĩ kai gyvulys ir nepasirangai Žž. Išėjo bajorai,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priryti — intr., tr. 1. priėsti, prilesti, prigerti: Spranguoja jau, šalto vandenio prirìjęs Klt. Antys įkiša snapą terp dumblo, prirỹja, prirỹja visokių nešvarumų Mžš. Karvės su šalna priryta žolės, ir išsimetė Ktk. | prk.: Jis prirỹja, šitas šulnys:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antgerti — antgerti, añtgeria, antgėrė 1. refl. tr. ką nors užvalgius ar užgėrus dar užsigerti: Tie milteliai tokie sprangūs, duok greičiau ką antsigerti Skd. 2. tr. pradedant gerti ar geriant ką sveikinti: Antgėriau bernelį baltai raudoną TDrVII117.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”